Kas svarbiau – fizinė ar emocinė sveikata?
Įprastas sporto klubas su treniruoklių sale – senas sveikatingumo konceptas. Emocinės ir fizinės sveikatos studija – konceptas, kuris įgavo pagreitį besibaigiant pandemijai. Šis formatas išpopuliarėjo tuomet, kai ženkliai padaugėjo nerimo ir depresijos atvejų ir žmonės suprato, kokia trapi gali būtų emocinė sveikata, o nuo jos stipriai priklauso ir fizinė sveikata. Taigi šiais laikais vien tradiciniu sportu sveikas nebūsi.
PSO duomenimis, maždaug 1 iš 8 pasaulio gyventojų turi psichikos sveikatos sutrikimų. O emocinės sveikatos sutrikimų, spėjama, patiriame kone kiekvienas. Stresas tapo nuolatiniu palydovu ne tik suaugusiųjų gyvenime, bet ir vaikų. Tempas, socialinės medijos, politinis fonas – tik keli faktoriai, kurie išbalansuoja net ir tvirčiausius kūnus.
Stresas – iš kur jis ir kam jis?
Stresą galima priskirti prie tokių kancerogenų kaip rūkymas, alkoholis, prasta mityba.
Streso funkcija yra aktyvinti mūsų smegenis ir reaguoti, kai yra tiesioginė fiziologinė grėsmė. Tačiau evoliucionavus pasauliui, žmonės dažniau patiria ne realų stresą, o susikurtą. Mus dažnai neigiamai veikia patys įvairiausi veiksniai, kuriuos organizmas suvokia kaip grėsmę ir aktyvuoja streso hormonų gamybą.
Stresas gali kilti vairuojant, susipykus su mylimu žmogumi, atsiradus finansinei naštai, netgi paprasčiausiai scrollinant socialinius tinklus ar stovint ilgoje eilėje. Tačiau lygiai taip pat stresą iššaukia miego trūkumas, cukraus vartojimas, perdirbtas maistas, vaistai, nuovargis, dietos ir pan.
Taigi, panašu, kad stresas gali mus lydėti kone kiekviename žingsnyje.
Kur tai veda ir ką daryti?
Mūsų kūnas tiesiog privalo reaguoti į stresą arba į tai, ką jis mato kaip grėsmę. To pasekoje suprastėja metabolizmas, kūne ima užsilaikyti vanduo, kyla spaudimas, silpnėja imuninė sistema, sutrinka hormonų veikla, prastėja koncentracija, ima kauptis riebalai, taip pat formuotis lėtinis nuovargis, kuris vėliau gali virsti ligomis.
Kad taip nenutiktų, privalome prioretizuoti ne tik fizinę, bet ir emocinę sveikatą. Todėl būtina atrasti sąmoningą balansą tarp fizinio aktyvumo ir emocinės sveikatos mankštos. Subalansuoti sąmoningi judėjimo pratimai suderinti su kvėpavimo technikomis teigiamai veikia tiek kūną, tiek psichiką.
Kitas būdas – leisti protui nurimti ir duoti jam restarto impulsą – prieš įprastą fizinę treniruotę atlikti bent 10 minučių meditaciją arba rasti laiko kasdien pabūti gamtoje su savo mintimis.
Taip pat patariama vesti savo kasdienių minčių dienoraštį, kurį geriausia pildyti po fizinės treniruotės, jogos ar kitos aktyvios veiklos. Įrodyta, kad dienoraščio rašymas mažina nerimą, stresą, skatina geresnį miegą. O to darymas po fizinės veiklos atveria užspaustų minčių ir jausmų klodus.
Dienos ritmas ir miego higiena – kitas būdas neleisti stresui aktyvuoti išgyvenimo instinkto. Ta tema turime daug įžvalgų bei patarimų. Taigi apie tai plačiau – kitame „Inhale“ blogo įraše.
Comments